- prireikti
- prirei̇̃kti vksm. Neišnèšk kópėčių, gãli dár prirei̇̃kti.
.
.
prireikti — prireĩkti, ia (prìreikia), prìreikė intr., pryreĩkti, a, o ppr. impers. 1. DŽ atsirasti reikalui, būtinumui: Eik, kad šaukia, nežinau, kam jam prìreikė tavęs J. Kad man prireiktų, aš ir prie paties karaliaus žinau kelią Žem. Bet kad prireiks … Dictionary of the Lithuanian Language
išpulti — išpùlti intr. 1. SD416, H, K iškristi: Išpuolė asla (galąstuvas) an žemės ir sutrūko LMD(Pns). Išsigando toj mergaitė, išpuolė viedrai iš rankų Žž. Lankas trūko, karzinka išpuolė an žemės, i kiaušiniai susgurino Vlk. Kai ėjo gult ir segėsi… … Dictionary of the Lithuanian Language
išsireikti — išsireĩkti, ia, išsìreikė impers. prisireikti: Išsireikia dirbti ir kuoku, ir deiginiu, ir kirviu Vr. reikti; įsireikti; išsireikti; pareikti; prireikti; susireikti … Dictionary of the Lithuanian Language
nulakinti — 1 nulakìnti tr. 1. K, BŽ50 leisti, liepti nulėkti, nuskristi, nubėgti: Nė pati nešiau, nė kitam daviau – gegutę nulakinau JV1084. 2. greitai nunešti, nuvežti, nugabenti kur: Nulakìnk laišką į paštą Rs. Nulakink kaimynuo pjūklą – gal kur… … Dictionary of the Lithuanian Language
pagesti — 1 pagèsti intr. 1. pasidaryti nebetinkamam, nebegeram: Vis sykį pageñda Dkš. Pagẽdę ratai J. Spyna yra pagedusi N. Teip subliuro orai ir pagedo kelias Blv. Pagedus orui, reikėjo dėl atsargumo laivo plaukimą priturėti rš. Pagedusios bulbos… … Dictionary of the Lithuanian Language
pareikti — pareĩkti, ia, pàreikė impers. žr. pareikėti: Labai pàreikė viedro, ir paėmiau Ėr. Pàreikė, ir padarė alaus, pyragų Šts. | refl.: Per dvidešimt metų nereikėjo, o dabar pasìreikė Jrb. reikti; įsireikti; išsireikti; pareikti; prireikti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
pareikėti — pareikėti, pareĩkia, ėjo intr. Šmk, Vgr, Sb impers. atsirasti reikalui, būtinumui, prireikti: Ko tik pareikėjo, tuoj ir duok Gs. Tegu tie vaistai būn kitam sykiui – mažu kam pareikė̃s Jrb. Jeigu kur pareikėjo, tai Juozas pirmutinis buvo Šk. ^… … Dictionary of the Lithuanian Language
prieiti — prieĩti 1. tr., intr. H einant prisiartinti (prie ko): Einu einu ir prieinù mišką Pn. Prieimi artyn R202. Jau jis buvo arti priėjęs prie ežero Grž. Pry lango pryejęs MitII41. Jis pėdina meilydamas prieiti vagičnai prie jos J. Prieidamas… … Dictionary of the Lithuanian Language
prireikimas — prireikìmas sm. (2) 1. → prireikti 1: Kiekvienam prireikìmui Š. Sudėti [pinigus] ant dienos prireikimo IM1863,27. 2. poreikis: Prisipratinimas gerti tuomi yra pragaišesnis, jog mažne neatmetamu prireikimu stojase IM1878,28. reikimas;… … Dictionary of the Lithuanian Language
prireikėti — prireikėti, prireĩkia, ėjo intr. impers. [K], M atsirasti reikalui, būtinumui, prireikti: Jis pamatė pas piemenį puikų, naują vytinį su botagu, na – jų ir prireikėjo V.Piet. Prireikėjo gaspadoriui kelionėn važiuoti LTR(Slk). Prireikėjo ma[n]… … Dictionary of the Lithuanian Language